Šaškės ar šachmatai vaikui: nuo ko pradėti ir kaip išlaikyti susidomėjimą
Tėvai dažnai nori supažindinti vaiką su strateginiu žaidimu, bet nežino, nuo kurio pradėti. Abu žaidimai moko tų pačių dalykų: planuoti kelis ėjimus į priekį, matyti pasekmes ir priimti sprendimą be skubėjimo. Pradžiai dažniau tinka šaškės, nes taisyklių mažiau ir pirmą partiją galima žaisti jau po kelių minučių paaiškinimo. Šachmatuose kiekviena figūra juda skirtingai, todėl pradžia ilgesnė ir reikalauja daugiau kantrybės. Tai nereiškia, kad vienas žaidimas geresnis už kitą.
Antras klausimas yra amžius. Daugumai vaikų paprastesnė versija įkandama nuo maždaug penkerių metų, o sudėtingesnė šiek tiek vėliau. Svarbiau už metus yra tai, ar vaikas gali kelias minutes išlaikyti dėmesį ir ar jam patinka laimėti bei pralaimėti. Jei pralaimėjimas sukelia stiprų nusivylimą, pradžioje verta žaisti trumpesnes partijas. Prisideda ir tai, su kuo vaikas žais namuose.
Toliau palyginti abu žaidimai, paaiškinta, kaip mokyti be spaudimo, ir surašyta, ko reikia pradžiai. Straipsnis skirtas tėvams ir seneliams, kurie nori žaisti kartu su vaiku. Konkrečių strategijų čia nėra, nes pirmiausia svarbu pradėti.
Kuo skiriasi mokymosi pradžia
Paprastesnės versijos taisyklės telpa į kelis sakinius: figūros juda įstrižai pirmyn, kertant priešininko figūrą ji nuimama, o pasiekus priešingą kraštą figūra tampa dama. Vaikas gali žaisti jau pirmą vakarą, o strategija ateina savaime. Šachmatuose pirmiausia reikia įsiminti šešių skirtingų figūrų judėjimą, o tik tada galima galvoti apie planą. Dėl to pirmosios partijos dažnai vyksta su klaidomis, ir vaikui gali pasidaryti nuobodu. Jei vaikas kantrus ir domisi, galima pradėti iš karto nuo šachmatų.
Yra ir tarpinis kelias. Dalis mokytojų pradeda nuo šachmatų lentos, bet žaidžia tik su keliomis figūromis, pavyzdžiui, tik su pėstininkais ir karaliumi. Taip vaikas išmoksta judėjimą palaipsniui ir nejaučia, kad taisyklių per daug. Panašiai veikia ir trumpesnės partijos su mažesniu figūrų skaičiumi. Toks būdas sumažina pradinį barjerą ir leidžia greičiau pajusti rezultatą.
Pradedant verta turėti omenyje:
- trumpa partija geriau nei ilga ir nebaigta;
- taisykles aiškinti palaipsniui, o ne visas iš karto;
- leisti vaikui atšaukti ėjimą, kol mokosi;
- žaisti reguliariai, bet neilgai;
- vengti nuolatinio laimėjimo iš suaugusiojo pusės;
- švęsti gerus ėjimus, o ne tik pergalę.
Ką kiekvienas žaidimas lavina
Paprastesnė versija greitai moko matyti dvigubus kirtimus ir planuoti kelis ėjimus. Kadangi visos figūros juda vienodai, vaikas gali sutelkti dėmesį į padėtį, o ne į taisykles. Šachmatai lavina platesnį mąstymą, nes skirtingos figūros turi skirtingą vertę ir judėjimo logiką. Jie taip pat moko vertinti mainus ir pozicijos pranašumą. Abu žaidimai moko kantrybės ir to, kad skubotas sprendimas dažnai brangiai kainuoja.
Praktikoje svarbiau yra reguliarumas nei pasirinkimas. Trumpos partijos kelis kartus per savaitę duoda daugiau nei viena ilga per mėnesį. Jei vaikas pradeda laimėti prieš suaugusįjį, susidomėjimas dažniausiai auga. Jei pralaimima nuolat, žaidimas greitai apkarsta. Dėl to pradžioje suaugusiajam verta žaisti su apribojimais.
| Aspektas | Paprastesnė versija | Šachmatai |
|---|---|---|
| Taisyklių kiekis | Mažas | Didesnis |
| Laikas iki pirmos partijos | Kelios minutės | Kelios dienos |
| Partijos trukmė | Trumpesnė | Ilgesnė |
| Ką lavina labiausiai | Skaičiavimą kelis ėjimus į priekį | Planavimą ir figūrų vertinimą |
| Tinkamas amžius pradėti | Nuo maždaug penkerių | Nuo maždaug šešerių |
Kaip mokyti, kad nenubaidytumėte
Dažniausia klaida yra mokyti per daug ir per greitai. Jei po kiekvieno ėjimo seka pastaba, vaikas nustoja galvoti pats ir laukia nurodymo. Naudingiau leisti suklysti ir tik po partijos aptarti vieną ar du momentus. Antra klaida yra žaisti visa jėga, nes nuolatinis pralaimėjimas atgraso. Trečia klaida yra ilgos partijos, kurios baigiasi tada, kai vaikas jau pavargęs.
Veikia paprasti būdai. Galima žaisti su mažesniu figūrų skaičiumi suaugusiajam, kad jėgos būtų panašios. Galima leisti vaikui pasirinkti, kuria spalva jis žais, nes tai suteikia kontrolės jausmą. Naudinga žaisti tuo pačiu metu, pavyzdžiui, savaitgalio rytą, kad atsirastų įprotis. Jei vaikas pralaimėjo, verta parodyti vieną gerą jo ėjimą, o ne klaidų sąrašą.
Ko reikia pradžiai
Pradžiai užtenka vieno komplekto, kuris telpa ant stalo ir kuriame figūras patogu imti. Jei norima ir vieno, ir kito žaidimo, praktiškiausia rinktis lentą, tinkančią abiem, su atskirais figūrų rinkiniais. Tokie komplektai dažnai parduodami kaip rinkinys su keliais žaidimais. Papildomai praverčia laikymo dėžutė, nes pamesta figūra sugadina visą rinkinį. Taisyklių lapelis lietuvių kalba padeda, jei žaidimą prisimenate ne iki galo.
| Pirkinys | Kam reikalingas | Pastaba |
|---|---|---|
| Lenta su abiejų žaidimų figūromis | Universaliam naudojimui | Taupo vietą ir pinigus |
| Vidutinio dydžio medinis komplektas | Namams | Figūros stabilios |
| Magnetinis kelioninis | Kelionėms | Figūros nejuda |
| Laikymo dėžė ar maišelis | Visiems | Figūros nepasimeta |
| Laikrodis partijoms | Vėliau, jei atsiranda azartas | Nebūtinas pradžiai |
Kaip paaiškinti taisykles mažam vaikui
Taisyklės geriausiai perduodamos ne pasakojant, o rodant. Praktiškiausia pradėti sudėliojus figūras ir padarius kelis ėjimus, komentuojant, kas vyksta. Mažam vaikui užtenka žinoti, kaip juda figūra ir kaip ji kerta priešininko figūrą, o visa kita ateina žaidžiant. Jei iš karto aiškinama dama, privalomas kirtimas ir kitos smulkmenos, dėmesys pasimeta. Likusias taisykles galima pridėti po kelių partijų.
Padeda ir trumpinimas. Pirmas partijas galima žaisti su mažesniu figūrų skaičiumi, kad žaidimas baigtųsi greitai ir vaikas pamatytų rezultatą. Taip pat galima leisti atšaukti ėjimą, kol mokomasi, nes baimė suklysti stabdo labiau nei nežinojimas. Pralaimėjimus verta švelninti komentuojant gerus ėjimus, o ne klaidas. Vaikas, kuris jaučiasi sėkmingas, nori žaisti dar.
Verta turėti omenyje ir amžių. Penkiamečiui užtenka dešimties minučių partijos, aštuonmetis gali žaisti ilgiau, o paauglys dažnai nori rimtesnio iššūkio. Jei vaikas pavargo, geriau sustoti anksčiau, nei priversti baigti. Nebaigta partija nėra problema, nes figūras galima palikti ir grįžti vėliau. Toks požiūris išlaiko žaidimą malonų.
Žaidimas kaip šeimos įprotis
Stalo žaidimas namuose veikia tada, kai jis lengvai prieinamas. Jei komplektas laikomas spintos viršuje, jis išimamas kelis kartus per metus, o jei stovi ant lentynos svetainėje, žaidžiama dažniau. Praktiškas sprendimas yra turėti lentą ant žurnalinio staliuko arba netoli jo. Kai kuriose šeimose veikia tradicija žaisti tam tikru laiku, pavyzdžiui, sekmadienio vakarą. Toks ritmas padeda labiau nei bet kokia motyvacija.
Naudinga ir tai, kad žaidimas vyksta be ekranų. Partija trunka tiek, kiek reikia, o pokalbis vyksta savaime, todėl tai paprastas būdas praleisti laiką kartu. Jei šeimoje skirtingo amžiaus vaikai, galima žaisti poromis arba su apribojimais vyresniam. Seneliai dažnai mielai įsitraukia, nes žaidimas pažįstamas iš vaikystės. Tai viena iš nedaugelio veiklų, kuri tinka visoms kartoms.
Jei susidomėjimas blėsta, padeda nedidelis pokytis. Galima pakeisti versiją, pabandyti kitą žaidimą ant tos pačios lentos arba įvesti laiką partijai. Varžybinis elementas, pavyzdžiui, taškų lentelė šeimoje, taip pat pagyvina. Svarbiausia neversti, nes privalomas žaidimas greitai tampa nuobodus. Kai yra pasirinkimas, žaidžiama noriau.
Kai vaikas nori daugiau
Jei susidomėjimas išauga, kitas žingsnis yra žaisti su kitais vaikais, o ne tik su tėvais. Mokyklos būreliai ir šachmatų klubai duoda tai, ko namuose nėra: skirtingus varžovus ir nedidelę konkurenciją. Internetinės platformos leidžia žaisti bet kada, bet jos geriausiai veikia kaip papildymas, o ne pakaitalas. Knygelės su uždaviniais padeda lavinti skaičiavimą, jei vaikas mėgsta galvosūkius. Svarbu neversti, nes azartas atsiranda pats arba neatsiranda.
Verta atkreipti dėmesį ir į krūvį. Jei žaidimas tampa pareiga su nuolatiniais mokymais, susidomėjimas krenta. Geriau palikti vietos žaidimui be vertinimo, kur galima ir pajuokauti. Pergalės prieš suaugusįjį pamažu turi tapti realios, o ne dovanotos, nes vaikai tai pastebi. Tada žaidimas lieka malonus ilgam.
Prieš pirkimą naudinga atsakyti:
- kiek metų vaikui ir kiek laiko jis išlaiko dėmesį;
- ar namuose jau yra lenta;
- su kuo vaikas žais dažniausiai;
- ar norite vieno komplekto keliems žaidimams;
- kur komplektas bus laikomas;
- ar žaidimas keliaus į kelionę ar sodybą.
Kai atsakymai aiškūs, pradėti paprasta. Daugumai šeimų geriausiai veikia vienas universalus komplektas ir trumpos partijos kelis kartus per savaitę.
