Lauko bloko vieta: penkios klaidos, kurias pastebi tik žiemą

Oras–vanduo šilumos siurblio lauko blokas turi stovėti taip, kad laisvai įsiurbtų orą, nuvestų atitirpdymo vandenį, nebūtų užpustytas sniegu ir netrukdytų kaimynams triukšmu. Netinkama vieta retai išryškėja rugsėjį – problemos prasideda pirmą šaltą savaitę, kai siurblys dirba didžiausiu pajėgumu.

Dauguma klaidų atsiranda ne dėl montuotojų neatidumo, o todėl, kad šeimininkai bloką nori paslėpti kuo toliau nuo akių. Vilniuje oras–vanduo siurblius montuojantis Heatfix Servisas vietą vertina apžiūros metu, tačiau sprendimą vis tiek priima namo savininkas, todėl verta žinoti, kas iš tikrųjų svarbu.

Klaida nr. 1: blokas pastatytas tiesiai ant žemės

Atitirpdymas yra procesas, kai šilumos siurblys trumpam pakeičia veikimo kryptį ir ištirpdo ant lauko šilumokaičio susidariusį šerkšną. Per vieną žiemos parą tai gali vykti daug kartų, o po bloku kaskart nubėga vandens.

Jei blokas stovi ant žemės ar trinkelių, šis vanduo užšąla, po bloku susidaro ledo sluoksnis, kuris kyla aukštyn ir galiausiai užblokuoja apatines lameles. Pasekmė – siurblys praranda galią, dažniau įjungia atitirpdymą, o kraštutiniu atveju ledas pažeidžia ventiliatorių.

Sprendimas: blokas keliamas ant laikiklių ar pagrindo, kad tarp jo ir žemės liktų bent 20–30 cm, o atitirpdymo vanduo nuvedamas į drenažą, žvyro duobę ar lietaus kanalizaciją. Kondensato vamzdelis, jei jis eina per šaltą zoną, šildomas kabeliu.

Klaida nr. 2: per arti sienos ar tvoros

Lauko blokui reikia oro. Jei jis įsiurbia orą iš siauro tarpo prie sienos, o išpučia atvėsusį orą į tvorą, dalis šalto oro sugrįžta atgal į įsiurbimą. Šilumos siurblys tokiu atveju „šildosi“ nuo jau atvėsinto oro, o efektyvumas krenta.

Gamintojų instrukcijose nurodomi minimalūs atstumai nuo sienos už bloko ir laisva erdvė prieš ventiliatorių. Dažnai tai 20–30 cm užpakalinei pusei ir apie metrą ar daugiau priekyje, tačiau tikslūs skaičiai skiriasi pagal modelį.

Klaida nr. 3: blokas po stogo kraštu be apsaugos

Sniegas nuo stogo krenta netolygiai. Viena didelė sniego ar ledo masė gali sulankstyti viršutinį bloko gaubtą ar užversti visą įsiurbimo pusę. Po stogo kraštu, kur nėra lietvamzdžių ar jie užšąla, nuo stogo varvantis vanduo dar ir apledija bloką iš viršaus.

Čia praverčia nedidelis stogelis, tačiau ir jis turi būti gana aukštai, kad netrukdytų oro srautui. Paprasčiausia – rinktis vietą, kur sniegas nuo stogo tiesiog nekrenta.

Klaida nr. 4: triukšmas, nukreiptas į kaimyną

Lietuvoje gyvenamosios aplinkos triukšmą reglamentuoja higienos norma HN 33:2011. Pagal ją gyvenamųjų pastatų aplinkoje nakties metu leidžiamas triukšmo lygis nuo ūkinės veiklos šaltinių yra 45 dBA. Šilumos siurblio lauko bloko garso galios lygis dažnai būna 50–60 dB(A), tačiau prie kaimyno lango, priklausomai nuo atstumo ir kliūčių, pasiekiantis garso slėgis gerokai mažesnis.

Dažniausia problema – ne pats garso lygis, o kryptis. Blokas, pastatytas sklypo kampe prie kaimyno miegamojo lango, gali tapti ginčo priežastimi, nors jūsų namuose jo beveik negirdėti. Ventiliatorių verta nukreipti į savo kiemą, o ne į ribą su kaimynu, ir vengti vidinių kampų, kurie atspindi garsą.

„Sodų bendrijose ir tankiai užstatytuose kvartaluose visada klausiame, kur yra kaimynų miegamieji. Pusmetris į šoną ar blokas kitoje namo pusėje dažnai išsprendžia klausimą, kurio po metų nebeišspręstų niekas,“ – sako šildymo įrangos montuotojas.

Klaida nr. 5: per toli nuo katilinės

Monobloke šaltnešio kontūras yra lauke, o į namą eina vandens vamzdžiai. Kuo ilgesnė ši trasa, tuo didesni šilumos nuostoliai ir užšalimo rizika, jei siurblys sustotų dėl elektros dingimo. Todėl monobloko vamzdžius reikia gerai izoliuoti, o sistemoje numatyti apsaugą nuo užšalimo: glikolio mišinį arba specialius vožtuvus, kurie dingus elektrai išleidžia vandenį iš lauko dalies.

Dviejų blokų sistemoje į namą eina šaltnešio vamzdeliai, todėl užšalimo klausimas mažesnis, tačiau gamintojas nustato maksimalų jų ilgį ir aukščių skirtumą.

Papildomas niuansas naujiems modeliams

Vis daugiau naujų monoblokų veikia propanu (R290) – gamtiniu, bet degiu šaltnešiu. Tokiems įrenginiams gamintojai nustato apsaugos zoną aplink bloką, kurioje negali būti langų, durų, ventiliacijos angų, rūsio įėjimų ar šulinių, nes nuotėkio atveju sunkesnės už orą dujos kauptųsi žemiausiose vietose. Dėl to blokas nestatomas į įdubą, po laiptais ar uždarą nišą.

Praktiškai tai reiškia, kad vieta, kuri tiko seno modelio blokui, naujam R290 siurbliui gali netikti. Prieš perkant verta pasitikrinti apsaugos zonos matmenis konkretaus modelio instrukcijoje ir juos išmatuoti savo kieme.

Trumpa patikra prieš gręžiant sieną

KlausimasGeraiRizika
Kur nubėgs atitirpdymo vanduo?Į drenažą ar žvyrąAnt trinkelių, prie durų
Ar krenta sniegas nuo stogo?NeTiesiai ant bloko
Kur nukreiptas ventiliatorius?Į savo kiemąĮ kaimyno langus
Kiek metrų iki katilinės?Keli metraiDaugiau nei 10 m

Kai į visus keturis klausimus atsakymas yra kairiajame stulpelyje, šilumos siurblių montavimas pačioje sudėtingiausioje vietoje – lauke – paprastai praeina be staigmenų. Jei bent vienas atsakymas patenka į dešinįjį, vietą verta keisti dar dabar, kol nė viena skylė sienoje nepragręžta.

Similar Posts