Vilniaus IT bendrovės direktorius pernai uždirbo apie 95 000 eurų bruto. Sausį jis gavo įprastą atlyginimą, vasarį, kovą, balandį – jokio skirtumo, jokios staigmenos atlyginimo lapelyje. Buhalterė ramino, kad „viskas pagal įstatymą“. Bet 2027 m. gegužę, pateikus metinę pajamų deklaraciją, paaiškės, kad reikia papildomai sumokėti apie 600 eurų GPM. Ne dėl klaidos. Tiesiog dėl to, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. veikiantis progresinis GPM modelis Lietuvoje pradėjo dirbti taip, kad mokestinė našta paaiškėja ne kas mėnesį, o metų gale.
Šis pokytis liečia kone visus aukštesnio lygio darbuotojus, vadovus ir specialistus, kurių metinės pajamos artėja prie 36 VDU ribos arba ją viršija. Daugelis suvoks pasekmes per vėlai, tuomet, kai pinigų jau nebus.
Kas keičiasi praktikoje
Iki 2025 m. pabaigos darbo užmokestis Lietuvoje turėjo aiškią logiką. Darbdavys kas mėnesį išskaičiuodavo 20 % GPM, ir tema baigdavosi. Nuo 2026 m. pradžios darbdavys vis dar išskaičiuoja tą patį 20 % nuo mėnesinės algos, tačiau realus mokestinis tarifas priklauso nuo bendros metinės sumos, susidedančios iš visų pajamų rūšių.
Naujoji skalė veikia trimis pakopomis. Pajamoms iki 36 VDU, kas 2026 metais sudaro apie 83 237 eurus, taikomas 20 % tarifas. Pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU, tai yra nuo 83 237 iki 138 729 eurų, jau taikoma 25 %. Viską, kas viršija 60 VDU, mokesčiai pasiima 32 % tarifu. Skirtumą tarp darbdavio išskaičiuoto 20 % ir realios prievolės žmogus privalo padengti pats, deklaruodamas pajamas iki kitų metų gegužės 1 d. Čia atsiranda tikroji problema, nes metų bėgyje nieko nepajunti, mokesčių administratorius nesiunčia pranešimo, o atlyginimo lapelis atrodo identiškas tam, kuris buvo prieš reformą.
Kodėl vidutinio lygio vadovai pataikys į kitą laiptelį
Naujoje sistemoje atsiranda viena svarbi detalė. Į „pajamų krepšelį“ patenka ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos pajamų rūšys. Nuomos pajamos, palūkanos už paskolą įmonei, atlyginimas kitoje bendrovėje pagal civilinę sutartį, MB nario išmokos, jei žmogus paraleliai turi mažąją bendriją – viskas sudedama į vieną sumą.
Vadovas, kurio darbo užmokestis UAB siekia 80 000 eurų, gali jaustis ramus, nes neviršija 36 VDU ribos. Tačiau jei jis paraleliai gauna 10 000 eurų metinių nuomos pajamų ir 5 000 eurų pagal civilinę paslaugų sutartį iš kitos įmonės, bendra suma tampa 95 000 eurų. Vadinasi, 11 763 eurai kris į 25 % tarifo zoną, ir papildomas mokestis sieks apie 588 eurus. Tai paprastas pavyzdys, bet praktikoje vadovų situacijos dažnai dar sudėtingesnės, nes pajamos ateina iš trijų ar keturių šaltinių, ir niekas jų nesumuoja vienoje vietoje iki metų pabaigos.
Trys praktinės pasekmės, kurias verta perskaičiuoti dabar
Daugelis žmonių apie reformą girdėjo paviršutiniškai, bet konkrečių pasekmių savo pajamoms neperskaičiavo. Tai padaryti geriausia būtent dabar, kai metai dar tik prasidėjo, ir yra laiko koreguoti planus arba pasirinkti kitokią pajamų struktūrą.
Pirmoji pasekmė liečia rezervo poreikį. Vadovas, kurio bendros pajamos perkops 36 VDU ribą, turėtų atsidėti dalį atlyginimo į atskirą sąskaitą, kad metų gale neištiktų netikėta prievolė. Antroji pasekmė susijusi su pajamų rūšių pertvarkymu. Nuomos ar palūkanų pajamos kartais gali būti perdarytos į kitą formą, kuri lieka su fiksuotu 15 % tarifu. Trečioji – kompleksinė: UAB vadovo atlyginimo apmokestinimas naujajame režime tampa skaičiavimu su daug kintamųjų, todėl atlygio struktūrą verta peržiūrėti kartu su buhalteriu prieš metų vidurį.
Tarp pajamų rūšių yra išimčių, kurios neįtraukiamos į progresinę skalę. Dividendai išlieka su 15 % GPM ir neįeina į bendrą krepšelį. Tas pats taikoma tam tikroms akcijų pardavimo pajamoms ir investicinės sąskaitos pelnui. Vadinasi, savininkams, kurie kartu yra UAB vadovai, dividendų strategija dabar tampa lankstesne alternatyva nei didelis darbo užmokestis.
Sprendimas, kurį verta priimti šįmet
Buhalterių komandos jau dabar siūlo klientams perskaičiuoti atlygio struktūrą. Vienas iš modelių yra sumažinti darbo užmokestį iki ribos, kuri telpa į 20 % tarifą, o likusią dalį paskirstyti dividendais arba per kitus 15 % GPM apmokestinamus kanalus. Tai legalus sprendimas, jei jis atspindi realią vadovo veiklą įmonėje, o ne dirbtinę optimizaciją.
Kitas variantas yra paprasčiau pasiruošti finansiškai. Žinant apytikslę sumą, kurios reikės kitų metų pavasarį, galima atsidėti rezervą sąskaitoje arba investiciniame fonde. Daugumai vadovų šis kelias tinka geriausiai, nes nereikalauja struktūrinių pakeitimų. Realybė tokia, kad metų gale staigmenų sulauks tūkstančiai žmonių, tačiau tie, kurie pasižiūrės skaičius dabar, į gegužės deklaraciją įžengs ramūs.
