Prieš metus Panevėžio prekybos centre įvykusios evakuacijos metu paaiškėjo, kad beveik 40% darbuotojų nežinojo, kur yra artimiausias avarinis išėjimas. Tai tik vienas iš daugybės atvejų, rodančių, kad gražiai įrėmintas evakuacijos planas ant sienos – tai dar ne pasiruošimas.
„Žmonės paniką realios grėsmės akivaizdoje išgyvena visiškai kitaip nei apie ją galvoja”, – teigia ugniagesių komandos vadovas Tomas Petrulis, per savo karjerą dalyvavęs šimtuose gelbėjimo operacijų. „Kai kurie stiprią paniką patyrusieji bėga ne link išėjimo, o gilyn į pastatą, nes tiesiog pamiršta, kur yra išėjimas”, – pasakoja jis.
Realybė, atskleidžianti spragas
Praėjusią savaitę viename Vilniaus biurų pastate surengtų netikėtų evakuacijos pratybų metu specialistai fiksavo kritines klaidas – darbuotojai bandė naudotis liftais, vienas skyrius tiesiog „užmiršo” kelis kolegas, o pusė evakuotųjų nežinojo, kur yra susirinkimo vieta.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Marius Jonaitis pabrėžia: „Yra didelis skirtumas tarp to, ką žmonės žino ir ką realiai daro. Planas ant sienos – tik pradžia. Realūs mokymai parodo spragas, apie kurias net nepagalvojome.”
Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad 67% darbuotojų, paklaustų apie evakuacijos planą jų darbovietėje, žino, kad toks yra, tačiau tik 23% galėjo nurodyti pagrindinius evakuacijos kelius.
Prekybos centrų iššūkiai
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prekybos centrams, kur vienu metu gali būti tūkstančiai žmonių, dauguma jų – nepažįstantys pastato išdėstymo.
„Prekybos centrai sukurti taip, kad žmonės juose klaidžiotų – tai didina pardavimus, bet komplikuoja evakuaciją”, – aiškina rizikos valdymo ekspertė dr. Rasa Petrauskienė. „Darbuotojai turi ne tik patys žinoti evakuacijos planą, bet ir sugebėti nukreipti lankytojus.”
Vienas Kauno prekybos centrų, pasimokęs iš netikėtos pratybos, kai evakuacija užtruko net 18 minučių (rekomenduojama norma – iki 8 min.), dabar rengia mokymus kas ketvirtį, įtraukdami ne tik savo darbuotojus, bet ir nuomininkų personalą.
Sandėliai: kompleksinė problema
Logistikos centruose ir sandėliuose evakuacija komplikuota dėl aukštų lentynų, siaurų praėjimų ir sunkiosios technikos. „Pabandykite evakuotis iš sandėlio, kai aplink zuja krautuvai, o praėjimai užblokuoti”, – pasakoja sandėlio darbuotojas Paulius.
Vienas didžiausių šalies logistikos centrų po pernai įvykusio nedidelio gaisro, kai darbuotojai nežinojo, kaip elgtis, dabar investuoja į virtualios realybės mokymus, leidžiančius darbuotojams imituoti evakuaciją įvairiomis sąlygomis.
Ekspertų patarimai
Saugos ekspertai rekomenduoja:
- Pratybas rengti neįspėjus darbuotojų
- Keisti scenarijus – skirtingais metų laikais, blokuojant įprastus išėjimus
- Filmuoti pratybas vėlesnei analizei
- Į pratybas įtraukti „aktorius”, imituojančius paniką ar sužeidimus
- Po pratybų organizuoti išsamią aptarimą
„Tik tada, kai žmogus fiziškai išbando evakuaciją, jo smegenyse sukuriamas kognityvinis žemėlapis”, – aiškina psichologė dr. Laura Paulauskienė. „Stresinėje situacijoje mes elgiamės pagal įpročius, o ne pagal tai, ką perskaitėme.”
Priešgaisrinės apsaugos departamento duomenimis, įmonės, reguliariai rengiančios praktines evakuacijos pratybas, incidentų metu patiria vidutiniškai 70% mažiau sužeidimų.
Kaip teigia vienas verslo centro administratorius: „Popierinis planas ant sienos yra kaip automobilių vairavimo teorija – tau gali būti aišku, kaip veikia variklis, bet tai nepadės, jei niekada nesėdėjai prie vairo.”
Daugiau informacijos nuorodoje civilinė sauga.
